Viena mylimiausių mano vaikystės knygų buvo ir liko A.Zurbos "Nulėpausis ir Striukumbukas". Žviegdavau iš juoko ir mokėjau mintinai. Ji pasakoja apie du veltėdžius zuikius, kurius socialistinė zuikių bendruomenė vis bandė kur nors "įtaisyti", kad šie teiktų visokeriopą naudą. Pamenu, muzikantais būti jiems nesisekė, mokytis taip pat nepavyko, tad išsiuntė zuikiai Nulėpausį ir Striukumbuką sodinti kopūstų. Oi kaip kiknodavau skaitydama, kai Striukumbukui vos spustelėjus kopūsto daigą jis lūždavo... Oi kaip juokinga, kad tuos "brokuotus" daigus Nulėpausis tiesiog suvalgydavo... Cho cho cho... Dabar galiu pasakoyti vieną dalyką: NEJUOKINGA.
Toks aiškumas mane apėmė bandant pikiuoti salotų daigus. Jų prižėlė daug ir tankiai, todėl jau verkiant reikėjo retinti. Mažiukus silpnus daigiukus atmečiau iš karto. Dalis tvirtesnių žuvo nelygioje kovoje bandant juos iškrapštyti iš žemės. Likę gyvi ir nelabai maži, laikantis sodinimo rekomendacijų, tiesiog netilpo į numatytą lovelį.
Žodžiu, vargas su tom salotom. Reikės pabandyti tų, kurios būna iškart suklijuotos ant popierinės juostos. Jų pikiuoti nereikia.
Ką padariau su likusiais salotų daigais? Kažin ką. Tą, ką padarytų Nulėpausis ir Striukumbukas. Suvalgiau :)
One of my favourit books since my childhood was and still is a book, called „Nulėpausis ir Striukumbukas“ by A. Zurba (these are bunny names, not sure if I can translate them). I was screaming with laughter and knew the book by heart. The book tells about two lazy bunnies and the socialist-bunny society, trying to make them „useful“. I remember, they weren‘t good at music, even at school they weren‘t good... Finally, both bunnies were sent to plant cabbage. Oh how funny it was to read, that every time, when Striukumbukas squeezed the cabbage seedling, it braked... Oh how I used to giggle, when reading, how Nulėpausis eat these broken plants... Ha ha ha... Now I can tell you: NOT FUNNY.
This clearness came when I was thining the lettuce sprouts. There was a lot of them, growing close to each other, so I really had to thin them. The small and week ones were put aside at once. Some of the strong ones have tragically died when i was trying to take them out of the ground. The ones, that were big enought and still alive, according to the instructions, simply did not have enought space in the tray.
Troubles with those lettuce. Guess I will have to try the ones, that are sold together with a paper stripe – you do not need to thin them.
What did I do with the seedlings that left? What a question. Just what Nulėpausis and Striukumbukas would do. I ate them J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą