Plyšta širdis. Apskabiau gražiuosius lapus, šoninių ūglių iš apačios jau neišskinsiu, tiek to, tik trumpint juos reiks paliekant tik po porą lapų. Bet baisiausia dalis... Tikrai laikas nuskinti viršūnes... Nekyla ranka, vaikštau ratais ir niekaip neprisiverčiu...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą